Žyma: Sveikinimai išleistuvių proga

Išleistuvių sveikinimas

Už šių mokyklos durų daug takelių,

Kelių ir vieškelių, kuris gi skirtas tau?

Juose bus visko: džiaugsmo ir vargelių,

Vienų mažiau, kitų šiek tiek daugiau. Bet šiandien vis dar linksminkis ir šėlki,

Jaunystės vėjas tau neleis nurimt.

Draugus apglėbęs juoksies, gal net verksi,

O ryt su likimu išeisi susitikt.

Išleistuvių sveikinimas

Mes paliekam Tave, Mokykla,

Mes išeinam į didelį kelią.

Paskutinė praeis pamoka,

Nuskambės paskutinis varpelis. Apipintas alyvų žiedais

Suvirpės pirmokėlio rankelėj,

Tas skambutis mus kvietęs kadais

Į mokyklą iš glėbio Tėvelių. Spaudžia gomurį, daužos širdis —

Patikėti negalim…

Nejaugi Mes tokie dideli ir tvirti?

Tarsi miškas — mes medžiai suaugę. Paskutinis skambutis skambės —

Pirmą kartą mums širdis skaudės.

Išleistuvių sveikinimas

Jau išeini… Kaip greitai prabėgo tie dvylika metų.

Kaip viena diena.

Buvo visko, visko ir reikia.

Mes dažnai buvome nedovanotinai šiurkštūs, buvom… Bet dabar, stovime su gėlėmis ir klausomės jo skambėjimo,

Klausomės su nerimu, širdies virpulių,

Gal todėl kad išsiskirsime,

Gal todėl taip greitai suaugome.

Išleistuvių sveikinimas

Išeiname mes… Visiems laikams,-

Išeinam palikę ištuštėjusias klases.

Sutikti šėlstančių likimo vėjų,-

Jaunystės pasitikt išeinam mes. Čia buvo viskas: pirmutinės gėlės,

Pirmasis nerimas ir pirmas ilgesys.

Praslinko čia vaikystė kaip šešėlis,

Švelnus pirmosios meilės svaigulys… Čia šokom valsą,

Verkėme – kvatojom,

Svajojom nesiskirti amžinai.

Išleistuvių sveikinimas

Lydžiu Tave į pirmąjį gyvenimo takelį.

Mylėdama žaviuosi ir gerbiu Tave.

Tik nenuklyski niekad, mylimas Vaikeli,

Ir neužmiršk, kad antra pusė — tai mama. Lai primena Tau veidrodinis atspindžio peizažas

Kad Tu ir aš — tai meilė neatskiriama.

Gal kada nors vaidensiuos atminimuose miražais…

Visur lydėsiu net nebūdama šalia.

Išleistuvių sveikinimas

Kai paskutinį kartą žingsniai nuaidės mokykloj,

Kai paskutinį kartą trinktelsi duris,

Sustok ir pagalvok: Kiek ašarų ir laimės,

Kiek džiaugsmo, sielvarto kartaus,

Kurį tu vadinai nelaime,

Kiek šypsenų mokykloj palikai! Sustok ir pagalvok: Vaikystės skardų juoką gal suole palikai,

Gal meilę pirmutinę po trupinėlį išbarstei,

O gal nepasakei “atleisk” tam, kuriam prasikaltai?

Dar paklausyk skambučio paskutinio aido,

Nešauks į klasę jis daugiau. Ir ašarą nuo skruosto nusibrauk,

Dar pagyvenk šviesiais atsiminimais,

Paskui gyveniman keliauk.

Ir nasakyk „sunku“, net jai suklysi,

Net jei mokykloj negirdėjai apie tai.

Gyvenime neskambina skambučiai,

Gyventi šaukia skambantys varpai.

Išleistuvių sveikinimas

Viesulais į svajonę įsupkit mintis,

Nepalikite vietos beverčiams klajūnams!

Ir lai siekiuose dega jaunystės širdis,

Lai į prarają krenta neviltin Jus pastūmę. Į gyvenimą eikit idėjų keliais:

Nusisukę nuo blogio žiūrėkit į šviesą.

Laimės rankos kasdien apkabinti ateis

Ir lydės Tėvų širdys amžinai Jus į tiesą. Neužmirškit dainos — ją dainuoja viltis —

Ir pavargę kely niekada nesuklupkit.

Lai virš žemės plasnoja Laimės paukštės širdis…

Jūs Žmogaus didžio vardo nuolatos verti būkit.

Išleistuvių sveikinimas

Išeini? Dar sustok minutėlei,

Ant mokyklos baltuojančių laiptų.

Nebeteks Tau daugiau jais bevaikščiot,

Pajutai? Kažko širdį sugėlė.

Papurgalvė vaikystė čia lieka,

Pilnos juoko mokyklinės dienos… Ves į ateitį kelias ne vienas,

Te šviesus, pats tiesiausias tau driekias.

Reiks ieškoti, teks klupti ir klysti,

Gal skausmingai dvejoti ne kartą,

Kas bebūtų, pats sau įsakyki:

Neišduosiu nėsyk Žmogaus vardo.