Moters dienos sveikinimas

Jūs galit žavesiu, pagalba

Grąžinti taiką ėį sugriautas sielas

Ir pasidalijusius miestus.

Tebus Jūsų šypsena atpildu tam,

Kurs savyje nugali neapykantą.

Jūsų gailestingumas tebūnie

Kiekvieno skausmo atpildu,

Jūsų grožis tebūnie

Nežūstančiu grožybių įkvėpimu.

Ir jūs būkite – iki savo jėgų

Paskutinės ribos –

Tautų išgelbėtojos.

Meilės žodžiai

Tu piktas pranašas sapnų, kuris neleidžia man užmigt… Tu mano meilė iš tiesų, dėl kurios gyvenimą tęsiu…. Myliu tave, aš ir mylėsiu. Pamiršti neprašyk, nes negaliu…. Tik noriu aš tave matyt, kiekvieną dieną, be išimčių… O mano norą išpildyti juk taip nesunku….

Tostas draugui

Kartą žmogus kalbėjosi su skruzdėle.

– Kodėl tavo tokia didelė galva? – stebėdamasis paklausė žmogus.

– Todėl, kad esu protinga! – atsakė ji.

– O kodėl toks mažas ir susmaugtas tavo pilviukas?

– Kad tenkinuosi mažumėle maisto.

– Ar tiesa, jog tu gali ištisus metus pramisti vienu kviečio grūdu?

– Jeigu nieko nebeturiu daugiau, tai ir vieno grūdo metams pakanka. Negi mirsi badu…

– Gerai: aš tave pagausiu, uždarysiu ir padėsiu vieną kviečio grūdą! – pasakė žmogus. – Pažiūrėsime, ar tu teisybę kalbi, ar miglą į akis puti.

Sulig tais žodžiais žmogus užvožė skruzdėlę stikline po ja pakišdamas grūdą.

– Po metų ateisiu pažiūrėti! – nueidamas pasakė žmogus.

Praslinko metai. Žmogus pamiršo pažadą. Tik dar po dviejų mėnesių jis prisiminė uždarytą skruzdėlę. Eina pažiūrėti. Nustebęs žmogus žiūri, jog skruzdėlė ropinėja sveika gyva ir tik pusę grūdo sukrimtusi.

– Tu netgi viso grūdo nesudorojai! – stebisi žmogus.

– Taupiau! – atsakė belaisvė. – O jeigu tu būtum mane tik po dviejų metų prisiminęs? Jumis, žmonėmis, negalima pasitikėti.

Tad pakelkime tostą, kad bent mums artimiausiais žmonėmis būtų galima pasitikėti.