Kategorija: Tostai moterims

Tostas moterims

– Atleiskite! – paklausė korespondentas praeinančios anglės. – Norėčiau sužinoti, ar jūs esate laiminga, ar nelaiminga?

– Ak, kokia aš nelaiminga, – suvaitojo paklaustoji. – Nusipirkau liuksusinį automobilį. Maniau, kad aš viena tokį turėsiu. Žiūriu – daug kas tokiais važinėja.

– O jūs ar laiminga, ar nelaiminga? – buvo paklausta prancūzė.

– Aš jaučiuosi nelaimingiausia moterimi. Nusipirkau brangiausius kailinius. Maniau, kad aš viena tokius turėsiu. Žiūriu – daugelis moterų tokius pačius nešioja…

Eina rusė. Ji vos tempia sunkų krepšį… Visa suprakaitavusi, labai pavargusi… Pirmam sutiktam ji giriasi:

– Ak, kokia aš laiminga. Įsivaizduojate, gavau kruopų ir miltų nusipirkti. Nuostabiausia – be jokių talonų ir netgi be eilės.

Tad pakelkime taures už laimingas moteris!

Tostas moterims

Kartą girtas vyras vėlai grįžo namo. Žmona jį užsipuola:

– Vėl prisisprogai… O juk visais šventaisiais prisiekinėjai, jog visada pareisi namo blaivus ir mylėsi mane.

– Būtinai mylėsiu! – atsakė vyras. – Tik duok vieną taurelę… Kažkas po krūtine spaudžia.

Žmona pasigaili vyro, atneša taurelę. Vyras makt išgeria ir garsiai postringauja:

– Mieloji mano, kad dar karščiau mylėčiau, reikėtų išmesti dar vieną burnelę.!

Žmona išlekia į balkoną rėkdama:

– Viešpatie! Ar šiame name yra tikrų vyrų?

Staiga iš pirmojo aukšto pasigirsta balsas:

– O ką, duosi išgerti?

Tai ko mes snaudžiame? Pakelkime taures ir įvertinkime gerą klausimą.

Tostas moterims

Gyveno kartą tinginys ir niekaip nenorėjo dirbti. Kartą jo tėvas klausia, ko jis tinginiauja.

– Atvesk man žmoną, tada dirbsiu.

Atvedė jam žmoną, o jis vis tiek nieko nedaro, antros reikalauja. Atvedė antrą – ir vėl viskas po senovei. Pagaliau atvedė trečią – tinginys nei piršto nepajudino.

– Tai ko dabar dykaduoniauji? – klausia tėvas.

– Negi trys moterys vieno vyro nepramaitins? – atsako tinginys.

Tad išgerkime už dirbančias moteris!

Tostas moterims

Moteris ilgai negalėjo susilaukti vaikelio. Tuomet ji nuėjo tartis su Dievu, kad šis suteiktų jai malonę ir padovanotų vaikelį. Dievas pasižiūrėjo į apsiašarojusią moterį, pažvelgė į jos troškimu trykštančią širdį ir paklausė:

– Ar pasiruošusi gimdymo skausmus kęsti du kart daugiau nei kitos moterys?

– Ar pasiruošusi vargų ir rūpesčių turėti dvigubai daugiau nei kitos mamos?

– Ar verksi ir liūdėsi kelis kartus daugiau nei kitos?

Moteris sutiko, net neabejodama.

Prasidėjo gimdymas… atėjo Dievas ir sako:

– Pamiršau tau pasakyti, kad prie visų kančių ir skausmų, tu du kart daugiau turėsi džiaugsmo ir laimės, tavo širdis iš meilės plaks du kart dažniau nei kitų mamų, ir tavo ausys mielą žodį “mama” girdėsi iš dviejų tave mylinčių lūpų.

Taigi pakelkime taures už dvynių mamas, už dvigubą meilę ir laimę!

Tostas moterims

Vieną kartą į telegrafą atėjo moteris ir virpančiu balsu paprašė blanko. Ji skubiai parašė tekstą, perskaitė, suplėšė ir paprašė kito. Vėl parašė, vėl perskaitė, suglamžė ir numetė. Pagaliau moteris parašė trečią telegramą ir paprašė kuo skubiausiai ją išsiųsti. Moteriškei išėjus, smalsus tarnautojas susidomėjo, ką šioji susijaudinusi parašė visose trijose telegramose. Pirmoje buvo parašyta: „Viskas baigta! Nenoriu tavęs matyti“. Antros telegramos tekstas: „Nebandyk man rašyti ir ieškoti manęs!“ Trečioji telegrama buvo tokio turinio: „Nedelsdamas atvažiuok pirmutiniu traukiniu“.

Tad pakelkime taures už moteriško charakterio pastovumą!

Tostas moterims

Atėjo keturiolikmetė mergaitė prie berželio ir sako:

– Berže berželi, išskleisk tiek lapelių, kiek aš padariau nuodėmėlių!

Susiūbavo berželis ir išskleidė porą lapelių.

Atėjo šešiolikmetė mergaitė prie berželio ir sako:

– Berže berželi, išskleisk tiek lapelių, kiek aš padariau nuodėmėlių!

Susiūbavo berželis ir lapeliais pasipuošė viena šakelė.

Atėjo aštuoniolikmetė mergelė prie berželio ir sako:

– Berže berželi, išskleisk tiek lapelių, kiek aš padariau nuodėmėlių!

Susiūbavo, suošė berželis ir visas pasipuošė lapeliais.

Tad pakelkime taures už mergeles, kurios puošia Lietuvos gamtą.

Tostas moterims

Dvi draugužės kalbasi:

– Aldute, tikiuosi, jog tu niekam nepasakysi, jog aš susitikinėju su Rolandu.

– Aišku, ne. Brangioji, aš nežinojau, kad tai paslaptis.

– Bet man Audronė pasakojo, kad tu pasakei jai paslaptį, kurią aš anądien pasakojau ir labai tavęs prašiau, kad niekam jos nepasakotum.

– Na… Tiesiog žodžių nerandu. Na, ir pletkininkė ta Audronė. Kai aš jai pasakojau tą paslaptį, jai aiškiai pasakiau, jog ji tau nesakytų, kad aš jai pasakojau.

– Gerai, gerai. Bet tu jai nesakyk kad aš tau sakiau, jog ji pasakojo ir išdavė paslaptį.

– Man Audronė pasakojo, kad tu ruošiesi sugrįžti pas savo buvusį vyrą. Ar tai tiesa?

– Tiesa. Bet niekam nepasakok. Tebūnie didžiausia paslaptis. Ar žinai, kodėl aš noriu pas jį sugrįžti? Negaliu pakęsti, kad tas mano širdžiai nemielas vyras be manęs laimingai gyvena.

Pakelkime taures už moteris, kuriančias paslaptis. Tačiau ir didžiausia jų paslaptis greitai sužinoma, tiktai pati moteris palieka mums paslaptinga.

Tostas moterims

Tai atsitiko prieš daugelį šimtmečių. Viena storulė, kreipdamasi į išminčių, paklausė:

– O išmintingasis žmogau, sakyk, ar man suliesėti, ar ir toliau dar pilnėti?

Išminčius atsakė:

– O moterie! Kuo daugiau gero žmogaus, tuo geriau… Ir priešingai – kuo mažiau blogo žmogaus, tuo irgi geriau. Spręsk pati.

Tad pakelkime taures už tas moteris, kurioms Dievas už gerumą siunčia pilnumą.

Tostas moterims

Norėdama gauti vairuotojo teises mergina atsakinėja į komisijos klausimus.

– Prašom, gerbiamoji, pasakyti, kada pėstysis turi pirmumo teisę?

– Važiuodamas greitosios pagalbos mašina, – atsakė ji.

Po kurio laiko mergina gauna vairuotojo teises. Po dešimties dienų ją sustabdo kelių inspektorius.

– Ar žinote, panele, kad per šį trumpą laiką jūs jau spėjote partrenkti penkis pėsčiuosius! Tai jau per daug!

– O kiek reikia? – naiviai klausia ji.

Praslinko pora mėnesių. Ši jauna vairuotoja sutiktai draugei prisipažino, kad jau nebevairuoja automobilio. Į nustebusios draugės klausimą „kodėl“, ji paaiškino:

– Esu prietaringa… Kai sužalojau tryliktą pėstįjį, pamaniau – na, gana, dar gali atsitikti nelaimė.

Pakelkime taures už tai, kad nesusidurtume su žaviomis vairuotojomis nei pėsčiųjų perėjose, nei sėsdami prie savo mašinos vairo.

Tostas moterims

Kartą jūroje per audrą sudužo didžiulis laivas. Vienas jūreivis, talžomas šaltų bangų, sako:

– Kas bus, tas! Dieve, duok man tiek rastų, kiek kartų mano žmona buvo man neištikima!

Ir gavo vieną rastą. Kitas jūreivis irgi prašo to paties. Ir gavo visą plaustą. Atėjo ir kapitono eilė. Paprašė ir atsirado didžiulis tiltas nuo vidurio jūros iki pat kranto!

Tad išgerkime už moteris, kurios neleidžia savo vyrams paskęsti!